Tai viena pagrindinių sistemų, kuria remiuosi savo darbo metu, tai labai aiški ir struktūrinė sistema, duodanti puikių rezultatų.
Kognityvinė elgesio terapija – tai efektyvus, moksliškai įrodytas metodų rinkinys, padedantis išspręsti daugelį psichologinių ir socialinių problemų, trukdančių kokybiškai gyventi.
Terapija remiasi minčių, emocijų ir elgesio keitimo praktikomis. [1]
Pradžioje ši terapija buvo skirta depresijos gydymui, vėliau, atlikus nemažai mokslinių tyrimų pastebėta, jog ši terapija yra labai efektyvi gydant nerimo sutrikimus, priklausomybes, obsesinį kompulsinį sindromą ir kitas psichologines problemas. [2]
Neigiamos mintys skirtos sau arba supančiai aplinkai bei ydingas elgesys lemia daugelį socialinių ir psichologinių problemų. Kognityvinės elgesio terapijos tikslas – padėti atrasti šias mintis, elgesį, emocijas bei jas pakeisti, taip pagerinti savijautą ir gyvenimo kokybę. [3]
Pavyzdys, kaip gali būti pritaikoma kognityvinė elgesio terapija:
Panagrinėkime šią situaciją: 27 metų Ugnė vadybininkė darbo vakarėlyje.
Ugnė drovi, pratusi bendrauti siaurame šeimos ir keleto artimų draugų rate, norėtų darbo vakarėlyje susirasti naujų draugų.
Mokykloje Ugnė buvo labai tyli, todėl iš jos pasišaipydavo. Dėl buvusios neigiamos bendravimo patirties mokykloje Ugnei kyla negatyvios mintys apie darbo vakarėlį: aš nemoku bendrauti, man nepasiseks, vakarėlyje būsiu viena, mane apkalbės. Tai lemia emocijas – Ugnė jaučiasi išsigandusi, liūdna, galimai jaučia neviltį. Tai pasireiškia ir kūno pojūčiais – jai prakaituoja delnai, greitai plaka širdis, padažnėja kvėpavimas.
Ugnė namų aplinkoje jaučiasi ramiau ir saugiau, todėl neigiamos mintys apie save darbo vakarėlyje lemia ir Ugnės elgesį – ji nusprendžia likti namuose, į vakarėlį nenueiti. Nors namuose jaučiasi ramiau, tačiau naujų draugų nesusiranda, pasitikėjimas savimi sumažėja.
Kognityvinės elgesio terapijos metu bandoma atrasti tas mintis ir elgesį, kurie trukdo pasiekti norimus gyvenimo tikslus. Pritaikiusi kognityvinės elgesio terapijos metodus, konsultuojama specialisto, Ugnė žinotų, kaip pasiruošti vakarėliui ir galėtų pradėti keisti savo mintis ir/arba elgesį, pasiekti norimą tikslą.
- Beck JS (2011), Cognitive behavior therapy: Basics and beyond (2nd ed.), New York, NY: The Guilford Press, pp. 19–20.
- Zhu Z, Zhang L, Jiang J, et al. (December 2014). „Comparison of psychological placebo and waiting list control conditions in the assessment of cognitive behavioral therapy for the treatment of generalized anxiety disorder: a meta-analysis“. Shanghai Archives of Psychiatry. 26 (6): 319–31.
- Field TA, Beeson ET, Jones LK (2015), „The New ABCs: A Practitioner’s Guide to Neuroscience-Informed Cognitive-Behavior Therapy“, Journal of Mental Health Counseling, 37 (3): 206–220.